(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Ni­jo­lė PAKŠ­TIE­NĖ, Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja
GAMINK ir balsuok
Ni­jo­lė PAKŠ­TIE­NĖ, Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Automobilių nuoma
Pakruojo kraštas
Orai
Horoskopai
Kreditų ir paskolų palyginimas - Paskolose.lt
Plastikiniai langai ir balkonų stiklinimas
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
www.nmc.lt
Atolankos

Medžioklės scena gobelene

2017 m. sausio 27 d.

No­ve­lė

Vy­tau­tas KUT­KE­VI­ČIUS

Pa­mo­ka ga­lop bai­gė­si. Ir Tau­ras Ei­na vi­sa krū­ti­ne at­si­kvė­pė, links­mai su­mirk­čio­jo, o gru­bo­ka­me vei­de vis ne­ge­so pa­si­ten­ki­ni­mo šyps­nys. Ne juo­kas: pu­sant­ros va­lan­dos kie­tai pa­dir­bė­ta.

Ang­lis­tė – auk­sa­var­sėm gar­ba­nom džiūs­na – prieš iš­kauk­šė­da­ma tars­te­lė­jo: – Pa­žan­ga aiš­ki. Jau ge­res­nė tar­tis. Su­rez­ga­te vis su­dė­tin­ges­nius sa­ki­nius. Ta­čiau mud­viems reik­tų dar ne­ma­žai pa­dir­bė­ti.

Išei­da­ma ji kaip vi­sa­da neuž­mir­šo pa­siim­ti ant sta­liu­ko pa­dė­tos ku­piū­ros.

Ei­na vip­te­lė­jo: tur­būt ji no­rė­tų čia lan­ky­tis ir lan­ky­tis, kad tik bū­tų už­mo­ka­ma.

Kaip iš­džiūvu­si bur­na! Ne­nuos­ta­bu, juk ši­tiek bu­vo kal­bė­ta, vi­saip mik­lin­tas lie­žu­vis, įtem­pia­mas go­mu­rys. Ei­na pa­si­sie­kė ana­na­sų sul­čių dė­žu­tę ir nu­ri­jo ke­le­tą gurkš­nių.

At­sar­giai pa­si­kė­lęs į pu­siau­sė­dą, jis at­si­lo­šė ir, it ne­be­pa­kęs­da­mas vie­nat­vės, įsi­jun­gė ant sta­liu­ko sto­vė­ju­sį PHI­LIPS – dar sy­kį iš­klau­sys ka­se­tę. Sus­kam­bo tran­kūs akor­dai, Sju­zi Kvat­ro pra­dė­jo: „Lo­ve is a pain...“ Ei­na su­klu­so. Ži­no­ma, jam ne­rū­pė­jo: mei­lė – skaus­mas ar ne? Jis no­rė­jo įsi­dė­mė­ti žo­džius. Be­je, dai­ni­nin­kė kai ku­riuos ga­lė­jo aiš­kiau iš­tar­ti, o klar­ne­ti­nin­kai – tar­pais ir ty­liau gro­ti. Bet nie­ko, klau­sy­tis vis vien pra­var­tu.

Skers­pū­čio per­trauk­tas, Ei­na su nu­kun­ku­sio­mis strė­no­mis ant­rą sa­vai­tę rai­vė­si ant so­fos. Ir jis čiu­po na­gan tą biz­nie­rių kal­bą. Nė­ra čia ko! Be­ne jo sme­ge­ni­nė pra­stes­nė už ki­tų? Na­mie lig po­pie­tės ty­lu, žmo­na – dar­be, sū­nūs – uni­ver­si­te­te, vie­nas ga­lė­jo kiek no­ri šne­kė­ti, kar­to­ti sun­kiau iš­ta­ria­mus žo­džius. Dar pa­si­sam­dė ir atei­nan­čią ang­lis­tę.

Ei­na įsi­žiū­rė­jo go­be­le­ne išaus­tą me­džiok­lės sce­ną. Maž­ne me­tai jis ka­bė­jo prie­šais ant sie­nos, bet nū­nai kaž­ko­dėl įsi­ste­bei­li­jo tar­si į ne­ma­ty­tą. Šit už ak­mens be­si­sle­piąs šer­nas. O jį puo­lė, vie­nas per ki­tą griū­da­mi, ska­li­kai. Ar­ti­no­si ir rai­tas me­džiok­lis, ir ke­li pės­tie­ji, brau­da­mie­si per miš­ko iš­var­tas. Vi­si bu­vo pa­gau­ti me­džiok­lės įkarš­čio. „Sku­bė­ki­te... sku­bė­ki­te!..“ – nu­si­šai­pė Ei­na.

Jis pri­si­mi­nė go­be­le­no par­da­vė­ją – gum­buo­tu kiau­šu tuk­lų pli­ka­gal­vį. – Ne­ga­liu nu­leis­ti. Ne – ne! Die­va­ži, ne­ga­liu. Nė pu­sės cen­to! – iš pra­džių die­va­ži­jo­si anas. – Tams­te­le, tik pa­žiū­rėk, koks tai kū­ri­nys! Ko­kių meist­rų tai dar­bas. O atau­dai – iš si­za­lio! Sa­ko, ka­dai­se pri­klau­sė dva­ri­nin­kams God­liaus­kams.

De­rė­tis Ei­na mo­kė­jo ir ne­tin­gė­jo – ir ga­lų ga­le net ket­vir­tį už­pra­šy­tos kai­nos jam nu­lei­do. Iš PHI­LIPS val­kiai ir kiek niau­riai su­skam­bo „It‘s your li­fe...“ Šią dai­ne­lę Ei­na jau ne­blo­gai per­pra­to. Tai ta­vo gy­ve­ni­mas... Ir kas: ta­vo, ma­no ar dar kie­no! „Rei­kia gy­ven­ti, o ne apie gy­ve­ni­mą po­strin­gau­ti!“ – Ei­na pri­si­mi­nė gir­dė­tą pa­sa­ky­mą. Hm? Ret­sy­kiais juk no­rom ne­no­rom ten­ka už­si­mąs­ty­ti.

Jis vėl su­dirs­čio­jo į go­be­le­ną. Ar­čiau­siai prie šer­no pri­si­bro­vęs vy­riš­kis, vi­sai iš­si­kvė­pęs, vos be­nu­lai­kąs kuo­ką, tu­rė­jo dar per­si­ris­ti per iš­vir­tu­sią eg­lę. Jis verž­te ver­žė­si į prie­kį – ra­si no­rė­jo pir­mas nu­dob­ti žvė­rį. Ei­na ne­sun­kiai įsi­jau­tė į jį – juk pa­ts kiek­syk su ak­lu įkarš­čiu sie­kė tiks­lo. O ką jis per sa­vo ket­ver­tą de­šimt­me­čių su­me­džio­jo? Na, ne vie­ką į ką bu­vo tai­kę­sis, bet Die­vą keik­ti ir ne­ga­lė­jo. Paaug­lys­tė­je iš­kly­dęs iš tarp­miš­kės lūž­nos, da­bar štai var­ta­lio­jo­si nuo­sa­va­me dviaukš­ty­je ir did­mies­ty­je. O įmo­nė – Ei­nos įmo­nė! – kas­met vis be­si­ple­čian­ti. Daž­nas pa­vy­dė­jo. Te­gul... Tik jam ži­no­ti, per ko­kias smeg­duo­bes ir skar­džius te­ko ženg­ti.

„I‘ll meet you at mid­night...“ – su­skam­bo. Aš su­tik­siu ta­ve vi­dur­nak­tį... Taip! Pri­rei­kus Ei­na nie­kuo­met ne­žiū­rė­jo ar pu­siau­nak­tis, ar lie­tus, ar spei­gas – kil­da­vo ir iš­sku­bė­da­vo. Kai bū­da­vo ypač sun­ku iš­si­ropš­ti iš šil­to guo­lio, jis urgz­te­lė­da­vo, kumš­tį su­kre­čio­da­vo ir nu­si­mes­da­vo ant­klo­dę. Ta­ry­tum sa­vai­me nūn jis kils­te­lė­jo de­ši­nę, su­gniau­žė pirš­tus ir po­stip­riai su­pur­tė.

„Oi – oi! Uch, tu, žal­te­li!..“ – nu­die­gus nu­ga­ro­je, Ei­na suaik­čio­jo, net inkš­te­lė­jo. Pas­mar­ka­vo – ne­rei­kė­jo taip. Skaus­mui ap­ma­žus, jis iš lė­to pa­si­ver­tė ant šo­no, iš­trau­kė PHI­LIPS lai­dą iš ro­zė­tės ir įki­šo šil­dy­mo pa­gal­vė­lės kiš­tu­ką – pa­kai­tins strė­nas. Ei­na šiek tiek pa­to­giau iš­si­tie­sė ir jo akys vėl su­si­dū­rė su go­be­le­ne me­džio­ja­mo žvė­ries aki­mis – iš­gąs­tin­go­mis, su­tri­ku­sio­mis, net pa­klai­ku­sio­mis. Be abe­jo, šer­nas pa­sku­ti­nį­syk žvilg­čio­jo į pa­sau­lį. Jo žvilgs­ny­je tur­būt sly­pė­jo ir nea­py­kan­ta, ir pa­nie­ka, gal ir kal­ti­ni­mas me­džio­to­jams... gal net vi­so­kiems me­džio­to­jams. Go­be­le­nas pra­dė­jo tar­si tol­ti. Ei­na be­gar­sė­mis lū­po­mis ėmė kar­to­ti: mid­night... vi­dur­nak­tį... mid­night... vi­dur­nak­tį... Jį vis ma­lo­niau vei­kė ši­lu­ma. Ir jis pri­snū­do. Grei­tai pa­ga­vo ir sap­nas, – ro­dos, tai­kė­si į kaž­ką to­lu­mo­je, bet truk­dė tai rū­kas, tai mir­gą še­šė­liai, tai me­džių ša­kos. Krūp­te­lė­jęs jis pra­bu­do. Ak, gi be­pyp­siąs ant sta­liu­ko jo mo­bi­lusis te­le­fo­nas. Ei­na jį pa­si­sie­kė.

– Tu, Tau­rai? – pa­si­gir­do bend­ri­nin­ko bal­sas. – Tas pa­ts... ta­sai pa­ts... žvė­ris! – at­si­lie­pė Ei­na. Jie­du iš­kart ėmė ap­ta­ri­nė­ti, kaip grei­čiau nu­pirk­ti ak­ci­jas iš Pu­rie­niaus, – mat , ši­sai vis krai­pąs ūsą, vis gud­rau­jąs, ati­dė­lio­jąs. Pa­ga­liau Ei­na iš­poš­ki­no: – Kiek jis ga­li, kaip la­pė viz­gin­ti uo­de­gą?! Užs­pie­sim jį į kam­pą ir... ar­ba – ar­ba! Tu­ri par­duo­ti! Bū­ti­nai! – Taip! Mu­du su­rem­si­me pe­čius ir – jį prie sie­nos! Pa­dė­jęs te­le­fo­ną, Ei­na at­si­pū­tė ir kan­džiai su­spau­dė lū­pas. Ne­ju­čiom jis vėl su­dirs­čio­jo į me­džio­ja­mą žvė­rį. Jud­vie­jų žvilgs­niai kaip ir su­si­dū­rė. Ei­na su­luo­bi­no kak­tą, su­trau­kė an­ta­kius: pa­la, juk tas šer­no žvilgs­nis ši­taip ve­rian­čiai skli­do iš pa­ties go­be­le­no vi­du­rio. Ne­gi šio­je me­džiok­lės sce­no­je jis bu­vo svar­biau­sias? Tur­būt. Ir jam – Tau­rui Ei­nai – kaž­ko­dėl pa­li­ko ne­jau­ku... net nuo­sa­va­me dviaukš­čia­me rau­donp­ly­čia­me na­me... did­mies­ty­je...

Dienos populiariausi

Kariškiai priėmė ledinį iššūkį (2)

2017 m. vasario 14 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />